Sitemap-20   mail 20 

Rugsėjo 10-ji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

 

Rugsėjo 10-ji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Savižudybės. Ką turime ir galime padaryti?

Šių metų Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis – „Mažinkime savižudybes veikdami kartu“, kuriuo siekiama parodyti, kad kiekvienas bendruomenės narys gali padėti žmogui, turinčiam minčių apie savižudybę, ir kviečiama vienyti skirtingų bendruomenės narių pastangas.

Savižudybės – viena opiausių ir sunkiai sprendžiamų problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybės yra antra pagal dažnumą vaikų ir jaunuolių (15–29 m.) mirties priežastis. Lietuvoje šis rodiklis daugiau nei 3 kartus viršija ES valstybių vidurkį. Nors Lietuvos mastu savižudybių mažėja, tačiau pagal jų skaičių 100 000. gyventojų ji iki šiol tebėra pirmajame pasaulio valstybių dešimtuke.

 Naujausiais Higienos instituto duomenimis, per pastaruosius ketverius metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc. (2014 m. nusižudė 935 žmonės, 2015 m. – 891, 2016 m. – 823, 2017 m. – 749). Sumažėjo ir santykinis savižudybių skaičius: nuo 30,41 savižudybių 100 000 gyventojų 2015 m. iki  26,45 2017 metais. Vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos į psichologus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, psichologo konsultacijų poliklinikose padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 20 959 2014 m. iki 65 734 2017 metais. Anot savižudybių prevencijos specialistų ir psichologų, teigiamus pokyčius lemia tai, kad vis daugiau savivaldybių imasi aktyvesnės savižudybių prevencijos, daugėja savižudybių prevencijos programų, gerėja psichikos sveikatos priežiūros, ypač psichologinės pagalbos, paslaugų prieinamumas ir kokybė, kuriasi savitarpio pagalbos nusižudžiusiųjų artimiesiems grupės, pradėti vykdyti tarptautinius standartus atitinkantys savižudybių prevencijos mokymai „safeTALK“ ir „ASIST“, kurių metu įvairių sričių specialistai mokomi atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai į ją reaguoti. Tačiau dėl netolygaus sveikatos priežiūros paslaugų paskirstymo, psichikos sveikatos priežiūros, ypač psichologinės pagalbos, prieinamumo, savižudybių mažėjimas Lietuvoje vyksta labai netolygiai, o beveik kas trečioje savivaldybėje savižudybių netgi padaugėjo. Daugėja vaikų ir paauglių savižudybių. Nors 2017 m. užfiksuotas didžiausias savižudybių mažėjimas, nusižudžiusių 1019 m. vaikų ir paauglių buvo  apie 40 proc. daugiau nei 2016 metais (2016 m. 18, 2017 m. – 25).

Savižudybė – sudėtingas reiškinys, ilgalaikis procesas, kurio baigtį dažniausiai lemia psichologinę krizę sukeliančių biologinių, genetinių, psichopatologinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių, dvasinių, aplinkos ir kitų veiksnių visuma. Dažniausiai psichologinę krizę žmonės išgyvena tam tikrais gyvenimo momentais, susidūrę su sunkumais, kurių jaučiasi nebegalį įveikti. Tokia būsena neretai ir priveda prie minties apie savižudybę, kaip vienintelę išeitį iš susidariusios situacijos. Prieš žudydamiesi dauguma žmonių apie savo suicidinius ketinimus prasitaria šeimos nariams ar draugams. Beje, labai dažnai net nesistengiama jų išklausyti, įsigilinti į jų problemas.

  Minėdami Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, pamąstykime: kiek savižudybių sumažėtų Lietuvoje, jei kiekvienas iš mūsų padėtume išsaugoti bent vieno suicidinių minčių kamuojamo žmogaus gyvybę. Tam didelių pastangų nereikia, tereikia būti atidesniems, jautresniems savo artimiesiems, draugams, bendramoksliams, bendradarbiams – kiekvienam šalia esančiam, psichologinę krizę išgyvenančiam žmogui. Labai nedaug savižudybių būna spontaniškos, įvykdomos vos šovus į galvą suicidinei minčiai. Todėl ypač svarbu:

  • laiku pastebėti galimos savižudybės ženklus ir nepalikti nevilties apimto žmogaus vieno;
  • skatinti jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus;
  • atidžiai jį išklausyti, stengtis suprasti;
  • parodyti nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais;
  • pokalbio metu elgtis ramiai, nepanikuoti, nesumenkinti išsakomų problemų ar rūpesčių;
  • neįkalbinėti nesižudyti, o leisti suprasti, kad jis mums rūpi, kad kartu galima ieškoti išeities;
  • pasidomėti, ar jau buvo bandęs žudytis;
  • stengtis kalbėtis kuo ilgiau, įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį;
  • esant didelei rizikai, nedelsiant kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus ar kitus specialistus. Greičiausiai prieinama pagalba – psichologinių pagalbos tarnybų specialistų konsultacijos telefonu.

Psichologinė pagalba telefonu

Vilties linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123 (visą parą)

Jaunimo linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
8 800 28888 (visą parą)

Vaikų linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
116 111 (kasdien 11:00–21:00)

Pagalbos moterims linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366 (kasdien 10:00–21:00)

Linija doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai
8 800 77277 (I–V 16.00–20.00)

Krizių įveikimo centras
 Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Giedraičių g. 60A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt).

*Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
8 640 51555 (I–V 16.00–20.00 ir VI 12.00–16.00)

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

Parengta remiantis:

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/savizudybiu-prevencija-lietuvoje-i-kodel-ne-visoje-salyje-tai-veikia-56-1002382?copied

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/savizudybes-prevencija-kaip-atpazinti-zmogu-ketinanti-pakelti-pries-save-ranka-541-771690

https://www.delfi.lt/multimedija/rinkis-gyvenima/ketveriu-metu-statistika-i-savizudybes-lietuvoje-privers-pazvelgti-kitu-zvilgsniu.d?id=77172859

Informaciją parengė Jurbarko švietimo centro PPT psichologė Nijolė Janonytė 

Atnaujinta Pirmadienis, 10 rugsėjo 2018 09:04